Britų mamai, bandančiai pabėgti iš Libano su savo dviem mažais vaikais, pranešta, kad jos laukia mažiausiai dvi savaitės, kol išvyks iš šalies.
28 metų Mahasen al-Dada sako, kad jautėsi „sudraskyta“, nes jos vyras yra priverstas likti Artimuosiuose Rytuose, nepaisant to, kad regione siaučia visas karas.
Mančesteryje įsikūrusi Mahasen ieškojo būdo saugiai išvykti iš Libano su savo šeima, nes JK šią savaitę paragino Didžiosios Britanijos piliečius išvykti.
Nepaisant to, kad buvo liepta bėgti, Mahasenas tvirtina, kad JK „nėra veiksmų plano“, kaip padėti Artimuosiuose Rytuose įstrigusiems.
Pasakojo dviejų berniukų, 6 metų Sultono ir 5 metų Saifo, mama Dangus Naujienos ji trečiadienį palaikė ryšius su JK ambasada Libane.
Pranešama, kad jie jai pasakė, kad piliečiai nevykdo repatriacijos skrydžių ir kad ji pati turės užsisakyti komercinį skrydį.
Kai ji pasitikslino vietines oro linijas ir kelionių agentus, Mahasen nustatė, kad ankstyviausias jos ir berniukų skrydis yra tik spalio 8 d.
Palikti juos visus įstrigusioje vietoje, kuri, kaip teigiama, yra ant arkaus regioninio konflikto tarp Izraelio ir „Hezbollah“ sprogimo slenksčio.
Visų tiesioginių skrydžių iš Libano sostinės Beiruto ir Mančesteryje pastarosiomis dienomis sparčiai padaugėjo vietų, nes vietos sparčiai pildosi.
Vis labiau beviltiškas Mahasenas pasakojo Dangus Naujienos: „Visą dieną bandžiau rasti bilietus, o komercinių skrydžių nėra.
„Viskas dingo. Artimieji Rytai (Airlines) vis dar skraido, bet anksčiausias skrydis yra spalio 8 d., o bilietai pabrango iki 2000 svarų. Tai beprotiška.”
Kai kurios komercinės oro linijos taip pat jau atsisakė skrydžių į Beirutą ir iš jo, nes vietovė tampa pavojingesnė.
28 metų moteris dabar nerimauja, kad negailestingi oro antskrydžiai iš Izraelio į Libaną, kurie, anot jos, „išauga per kelias valandas, net kelias minutes“, netrukus gali smogti nacionaliniams oro uostams.
Palikti visus šalies gyventojus įstrigusius visam laikui.
Mahasen į Libaną persikėlė tik liepos mėnesį, kad galėtų vėl susitikti su savo vyru Jadu Eltahra, kurio viza ne kartą buvo atmesta.
Ji sako, kad Libanas iki pastarųjų savaičių buvo „graži“ šalis, kai bombas buvo galima girdėti „dieną ir naktį“.
Jie prašo manęs palikti savo vyrą šalyje, kur vyksta karas, ir prašo išgelbėti save bei savo vaikus ir palikti vyrą.
Mahasenas al-Dada
Išsigandusi mama pastarąsias kelias naktis praleido ant panikos priepuolio slenksčio, bijodama, kad sprogimų garsai artėja prie šeimos namų.
Antradienio vakarą ji apibūdino kaip „tikrai baisų“.
„Tai buvo kažkas, ko iki šiol niekada nepatyriau. Tai tikrai siurrealu, atrodo, kad būčiau pabudęs, bet sapnuoju.”
Psichologijos ir kriminologijos mokslų absolventė kovojo, kad JK leistų jos vyrui grįžti į Mančesterį su jais.
Per pastaruosius kelerius metus jis matė keletą prašymų išduoti vizą, kurie buvo atmesti, o pastaruoju metu jis prašė 10 dienų lankytojo leidimo.
„Sky News“ peržiūrėtame atsisakymo laiške sakoma, kad J. Eltahra dar turi įrodyti, kad gavo pajamų arba kad neviršytų leidimo likti JK.
Pora nenori visam laikui likti JK, sako Mahasenas.
Nuolatiniai atstūmimai privedė prie to, kad pora nusivylė sistemos veikimu, nes baiminasi, kad ponas Eltahra bus priverstas gyventi su galimu karu prie jo durų.
Nuliūdęs Mahasenas sakė: „Nelengva tiesiog palikti šeimą.
„Jie prašo manęs palikti savo vyrą šalyje, kur vyksta karas, ir prašo išgelbėti save bei savo vaikus ir palikti savo vyrą.
„Jie nepaiso jo, lyg jis būtų ne žmogus, nes jis neturi paso.
Tai įvyko, kai seras Keiras Starmeris liepė Libano britams „nedelsdamas išvykti“.
Užsienio reikalų ministerija jau kelias dienas perspėjo britus, kad jie turėtų evakuotis iš šalies.
Jau imtasi priemonių surengti „Operaciją „Meteoric“, kurios metu iš Libano bus evakuota 10 000 piliečių, kaip dalis skubių procedūrų.
Gynybos vadai taip pat perkelia 700 karių į Kiprą, kad prisijungtų prie šimtų britų pajėgų, jau esančių Viduržemio jūros saloje.
Baimė dėl drastiško kovų eskalavimo Libane didėja po to, kai Izraelis paskelbė apie planus pradėti šaukti savo atsargos karius.
Aukštas Izraelio gynybos pajėgų (IDF) vadas jau paskelbė, kad pastarosiomis dienomis planuoja sausumos puolimą per antskrydžius.
Tęsiant Izraelio išpuolius per sieną tūkstančiai žmonių buvo priversti evakuotis iš savo namų.
Gaidiklio ir racijos streikas
Kovų šuolis kilo po praėjusią savaitę įvykusio suderinto pranešimų gaviklio ir radijo ryšio priemonių, kai Izraelis sabotavo ryšio įrenginius.
Išpuoliai buvo nukreipti prieš „Hezbollah“ ir smogė teroro grupės kovotojams bei civiliams Libane ir Sirijoje.
Praėjusios savaitės antradienį ir trečiadienį įvykę antskrydžiai nusinešė mažiausiai 39 gyvybes, o dar tūkstančiai buvo sužeisti.
Libano gydytojai buvo priblokšti po dviejų sprogimų bangų – daugelis liko apakę.
Kvalifikuoti gydytojai teigia, kad jiems niekada anksčiau nereikėjo chirurginiu būdu šalinti daugiau akių, nes „Hezbollah“ viršininkas šiuos smūgius pavadino galimu Izraelio „karo paskelbimu“.
Vienas iš sužeistųjų buvo Irano pasiuntinys šalyje, kuris, kaip pranešama, prarado akį.
„Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah sakė, kad grupuotė ketina atkeršyti už atakas, „peržengusias visas raudonąsias linijas“, ir nesiliaus, kol karas Gazoje nesibaigs.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani pareiškė, kad „smerkė sionistų režimo teroro aktą… kaip masinių žudynių pavyzdį“.
Pranešama, kad per metus trukusią operaciją, kurioje dalyvavo Taivano ir Vengrijos įmonės, Izraelis įdėjo sprogmenis gaviklių viduje.
Irano revoliucinės gvardijos korpusas įsakė visiems nariams nustoti naudotis bet kokio tipo ryšio priemonėmis, praneša „Reuters“.