Buveinių nykimas ir blogėjimas, kurį pirmiausia lemia maisto sistemos, yra dažniausiai pranešama grėsmė laukinės gamtos populiacijoms visame pasaulyje | Vaizdas: Wikimedia Commons
Remiantis nauja Pasaulio gamtos fondo (WWF) ataskaita, stebimų laukinių gyvūnų populiacijos sumažėjo vidutiniškai 73 procentais per 50 metų nuo 1970 iki 2020 m., visų pirma dėl buveinių nykimo, klimato kaitos ir taršos.
2024 m. „Gyvosios planetos ataskaita“ taip pat atskleidė, kad Indijoje smarkiai sumažėjo trijų rūšių grifai, o 1992–2022 m. jų populiacija smarkiai sumažėjo.
Spustelėkite čia, jei norite susisiekti su mumis per WhatsApp
Baltųjų grifų populiacija sumažėjo 67 proc., indiškų grifų – 48 proc., o lieknasnapių – 89 proc.
Pasauliniu mastu didžiausias nuosmukis stebimas gėlo vandens ekosistemose (85 proc.), po to seka sausumos ekosistemos (69 proc.) ir jūrų ekosistemos (56 proc.).
Ataskaitoje teigiama, kad buveinių nykimas ir degradacija, kurią pirmiausia lemia maisto sistemos, yra dažniausiai pranešama grėsmė laukinės gamtos populiacijoms visame pasaulyje, o po to seka perteklinis išnaudojimas, invazinės rūšys ir ligos.
Indijoje kai kurios laukinės gamtos populiacijos stabilizavosi ir atsigavo, daugiausia dėl aktyvių vyriausybės iniciatyvų, veiksmingo buveinių valdymo, tvirtos mokslinės stebėsenos ir bendruomenės įsitraukimo bei visuomenės paramos.
Indijoje gyvena didžiausia tigrų populiacija pasaulyje. Visos Indijos tigrų įvertinimas 2022 m. užfiksavo mažiausiai 3 682 tigrus, palyginti su 2 967, apskaičiuotais 2018 m.
Pirmasis sniego leopardų populiacijos įvertinimas Indijoje (SPAI) apskaičiavo 718 sniego leopardų 70 procentų jų arealo.
Ataskaitoje teigiama, kad ekologinė degradacija kartu su klimato kaita padidina tikimybę pasiekti vietinius ir regioninius lūžio taškus – slenksčius, kuriuos peržengus ekosistemų pokyčiai gali turėti negrįžtamų padarinių.
Pavyzdžiui, dėl greitos miesto plėtros Čenajuje šlapžemių plotas sumažėjo 85 proc. WWF pažymėjo, kad šių šlapžemių teikiamos gyvybiškai svarbios paslaugos, tokios kaip vandens sulaikymas, požeminio vandens papildymas ir potvynių reguliavimas, buvo smarkiai sumažintos, todėl pietinio miesto gyventojai tapo labiau pažeidžiami sausrų ir potvynių, kuriuos pablogino klimato kaita.
Ravi Singhas, WWF-Indijos generalinis sekretorius ir generalinis direktorius, sakė: „2024 m. „Gyvosios planetos ataskaitoje“ pabrėžiamas gamtos, klimato ir žmonių gerovės tarpusavio ryšys. Pasirinkimai ir veiksmai, kuriuos darysime per ateinančius penkerius metus, bus labai svarbūs planetos ateitis“.
Nors šalys susitarė dėl pasaulinių tikslų sustabdyti ir pakeisti gamtos nykimą (pagal Pasaulinę biologinės įvairovės sistemą) ir apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus (pagal Paryžiaus susitarimą), WWF ataskaitoje teigiama, kad dabartiniai nacionaliniai įsipareigojimai neatitinka to, ko reikalaujama pasiekti 2030 m. tikslus ir išvengti pavojingų lūžio taškų.
Ataskaitoje pabrėžta, kad per ateinančius penkerius metus reikia skubiai dėti kolektyvines pastangas sprendžiant klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo klausimus bei pertvarkant energijos, maisto ir finansų sistemas.
(Verslo standarto darbuotojai galėjo pakeisti tik šios ataskaitos antraštę ir paveikslėlį; likęs turinys automatiškai generuojamas iš sindikuoto sklaidos kanalo.)
Pirmą kartą paskelbta: 2024 m. spalio 10 d. | 10:53 val IST