Naujas interaktyvus stebėjimo įrankis pateikia savalaikiškesnius ir stebinančius atsakymus apie prekybos ryšį visame pasaulyje.
Ar globalizacija grįžta atgal? Ar JAV tarifai sužlugdys pasaulinę prekybą? Ar pasaulis skyla į geopolitinius prekybos blokus? Atsakymus į šiuos klausimus dabar gausite greičiau – jei ne realiuoju laiku, tai bent kas ketvirtį – dėl naujojo DHL Global Connectedness Tracker.
Antradienį pasaulinės logistikos ir laivybos kompanijos DHL ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos pristatyta internetinė platforma turi interaktyvias diagramas, kurios seka globalizacijos lygius ir tendencijas visame pasaulyje.
Kai kurios naujausios išvados gali nustebinti: pasaulinis „ryšys“, matuojamas prekybos, kapitalo, informacijos ir žmonių srautuose, 2024 m. viduryje išlieka tvirtas, nepaisant geopolitinių neramumų. „Tracker“ demonstruoja tarptautinių srautų atsparumą net vykstant karams Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, imigracijos spaudimui, Panamos ir Sueco kanalų kliūtims bei besitęsiančiam JAV ir Kinijos prekybos karui.
Tai liudija „tarptautinių srautų atsparumą geopolitinei įtampai ir netikrumui“, praneša „Global Connectedness Tracker“.
„Šiuo metu turimi duomenys rodo, kad 2024 m. globalizacijos lygis bus stabilus, o tarptautinės veiklos pusiausvyra šalies viduje“, – Stevenas Altmanas, NYU Sterno verslo mokyklos vyresnysis mokslinis bendradarbis ir mokslinis asistentas bei pagrindinis „Tracker and“ autorius. su juo susijusi DHL pasaulinė ryšio ataskaita Pasaulinis finansase. Tai reiškia, kad jis apytikriai stabiliai išlaiko rekordinį aukštą lygį, nustatytą 2022 m.
Tracker padidina globalizaciją nuo 0 % (nėra tarpvalstybinių srautų) iki 100 % (be trinties, be sienų ar atstumo poveikio). Altmanas priduria, kad 2024 m. prognozės rodo, kad keturios pagrindinės kategorijos nepasikeis.
Kaip tai suderinti su visa pasaulio suirute? „Galbūt per daug dėmesio skiriame didžiausioms šalims ir ekonomikoms. Daugelis mano, kad JAV ir Kinija mažiau sąveikauja, Europa ir Rusija atsiejo, o JK pasitraukė iš ES kaip globalizacijos „pabaigos“ ženklus“, – pranešimo įžangoje sako Tobiasas Meyeris, DHL grupės generalinis direktorius.
Ką daryti, jei kils tarifų karas?
Vis dėlto, galbūt Donaldo Trumpo išrinkimas JAV viską pakeis? Trumpas pasiūlė padidinti tarifus visoms prekybos partnerėms ir ypač didelį tarifų padidinimą Kinijai.
Jei šie tarifai būtų įgyvendinti, „jie darytų neigiamą spaudimą visam JAV importui ir eksportui, nes prekybos partneriai tikrai ims atsakomųjų veiksmų“, – atsako Altmanas. „Tai reiškia ypač didelį spaudimą 2,6 proc. pasaulio prekių prekybos, kuri vyksta tiesiogiai tarp JAV ir Kinijos, ir tam tikrą spaudimą plačiau 22 proc. visų prekių prekybos į JAV arba iš JAV“, ty 13 proc. pasaulio importo ir 9% eksporto.
Kitur šalių, kurios nėra nei artimos JAV, nei Kinijos sąjungininkės, pasaulio prekybos dalis padidėjo nuo 42 % 2016 m. iki 47 % 2024 m., remiantis Tracker, su Jungtiniais Arabų Emyratais, Indija, Vietnamu, Brazilija ir Meksika. ypač didelį prekybos dalies padidėjimą per šį laikotarpį.
Kitaip tariant, didžioji prekybos dalis tiesiogiai neliečia JAV. „Taigi pasauliniam prekybos integracijos lygiui svarbiausia yra tai, ar galimas JAV skatinamas prekybos kliūčių eskalavimas toliau plinta ir pradeda varžyti prekybą tarp kitų šalių“, – sako Altmanas.
Jis nenumato, kad dauguma šalių pasitrauks iš tarpvalstybinės prekybos. Viena vertus, didžioji tarptautinės prekybos dalis jau vyksta tarp šalių, kurios yra draugės. Be to, mažesnės šalys, kaip taisyklė, yra labiau priklausomos nuo prekybos nei didesnės šalys. „JAV iš tikrųjų yra didžiausia išsivysčiusi ekonomika, kuri mažiausiai priklauso nuo importo“, ty turi mažiausią importo ir BVP santykį, sako Altmanas.
Taip pat dar nėra daug įrodymų, kad tarpvalstybinė prekyba tampa regionizuota. Šalys ir toliau prekiauja su kitomis tolimomis šalimis. Per pirmuosius septynis 2024 m. mėnesius „prekyba įveikė ilgiausią vidutinį atstumą iki šiol (4970 km), rašo „Tracker“.
Tačiau yra tam tikrų įrodymų, kad prekyba tarp konkuruojančių geopolitinių blokų (pvz., JAV sąjungininkai prieš Kinijos sąjungininkus) gali mažėti daugiausia dėl Rusijos tarptautinių srautų. Pagal Tracker:
„Pasaulinės prekybos dalis tarp artimų JAV ir Kinijos sąjungininkų bei priešingo bloko sumažėjo nuo 13 % 2016 m. iki 10 % 2024 m., bet neįskaitant Rusijos tik nuo 11 % iki 10 %.
Ilgalaikė kylanti tendencija
O kaip dėl ilgalaikės prognozės – po ateinančio dešimtmečio ar dviejų: ar reikia tikėtis, kad globalizacija augs, trauksis ar išliks ten, kur yra šiandien?
„Manau, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra toks, kad matysime nedidelį globalizacijos padidėjimą“, – sako Altmanas. Globalizacija dažnai progresuoja priepuoliais ir prasideda laikinais pokyčiais, tačiau ilgalaikė tendencija yra teigiama.
Tačiau „mes vis dar toli nuo „plokščio“ pasaulio ir nemanau, kad artimiausiais dešimtmečiais priartėsime prie visiškos ar nevaržomos globalizacijos“, – priduria jis.
Dabartinis „gylis“ arba ryšys pagal Tracker skalę (ty nuo 0% iki 100%) yra 25%, kur 0% reikštų, kad srautai iš viso nekerta sienų, o 100% reiškia, kad sienos, atstumas ir kirtimas šalių skirtumai nebėra svarbūs, o sąveikos tikimybė tarp šalių taip pat yra ir jose.
Tai reiškia, kad didžioji dalis verslo, vykdomo visame pasaulyje, vis dar yra vidaus.
„Ir taip bus, nes žmonės ir įmonės natūraliai turi stipresnes šaknis namuose, o tik nedaugeliui pavyksta pasiekti vienodą sėkmės lygį visame pasaulyje“, – komentuoja jis.
Nors mažai tikėtina, kad „Tracker“ pasieks 100%, „nenustebčiau, jei galų gale gautume nuo 25% iki 30%, o gal net, galbūt po kelių dešimtmečių ateityje, iki 35%, – sako Altmanas.