Lietuvos ekonomika atlaikė pastarųjų metų sukrėtimus ir po dvejų metų sąstingio grįžo į augimo kelią. Ūkio plėtrą 2025 m. palankiau turėtų veikti tarptautinė ekonominė aplinka, didesnė Lietuvos prekių ir paslaugų paklausa eksporto rinkose, stiprėjantis privatusis vartojimas ir atsigausiančios investicijos. Tai lems, kad šiemet daugiau kaip 2 proc. augsiančios Lietuvos ekonomikos pagreitis kitąmet dar paspartės ir augimas viršys 3 proc.
„Noriu pasidžiaugti – mūsų ekonomikai šie metai buvo geri. Šalies ūkis sėkmingai atrėmė iššūkius, daugelis jų buvo primesti iš išorės, ir grįžo į augimo kelią. Aš matau metų pabaigą kaip galimybę apsibrėžti ir įsivertinti savo stipriąsias puses ir jau kitąmet ant turimo ekonomikos pamato tęsti mūsų ateities statybą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,4 proc. – 0,2 proc. punkto daugiau, nei prognozuota rugsėjo mėn. 2025 ir 2026 m. BVP turėtų augti po 3,1 proc., o 2027 m. – 3 proc. Dar sparčiau augti ekonomikai neleis menkos galimybės efektyviau naudoti darbo išteklius, prastėsianti demografinė padėtis ir mažiau nei ankstesniame dešimtmetyje kilsiančios prekybos partnerių rinkos.
Pastaruoju metu Lietuvoje augimas juntamas daugelyje ekonominių veiklų, tačiau išsiskiria į verslą orientuotų paslaugų veiklų sukuriama pridėtinė vertė. Daugiau nei visa ekonomika auga informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės, administracinės, aptarnavimo ir kitos susijusios paslaugos, per tris ketvirčius jos lėmė apie 40 proc. viso ekonomikos augimo.
Atsigaunant vidaus paklausai, stiprėja ir į namų ūkius orientuotos paslaugos – prekyba, meninė, pramoginė, poilsio organizavimo ir kitos veiklos. Tiesa, privatusis vartojimas didėja pastebimai mažiau nei gyventojų pajamos, jo augimą iš esmės lemia didesnė paklausa trumpalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms. Ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimą stabdo tebetvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas, anksčiau griežtinta pinigų politika ir kiti veiksniai.
Prognozuojama, kad realusis privatusis vartojimas, 2023 m. sumenkęs 0,3 proc., šiemet padidės 3 proc., o 2025–2027 m. – po 3,7 proc.
Per šiuos metus stiprėjo ir gamybos sektorius. Pagerėjus Lietuvos eksporto partnerių ekonominei būklei, pramonės produkcija paaugo daugelyje pagrindinių apdirbamosios gamybos šakų. Tiesa, įmonės gamybos potencialo neišnaudoja – gamybos pajėgumų panaudojimo lygis tebėra mažesnis, nei prieš prasidedant pastarųjų kelerių metų sukrėtimams, ir mažesnis už ilgalaikį vidurkį.
Šiemet Lietuvos eksportas turėtų padidėti 2,2 proc., kitąmet – 2,5 proc., o 2026 ir 2027 m. – atitinkamai 3,6 ir 3,7 proc.
Prognozuojama, kad pernai daugiau nei 9 proc. išaugusios investicijos 2024 m. susitrauks 2,3 proc., tačiau tai bus tik laikinas sumažėjimas. Augant lėšų iš ES paramos fondų srautams, menkstant anksčiau griežtintos pinigų politikos poveikiui ir stiprėjant vidaus bei išorės paklausai, jau kitąmet investicijų apimtis turėtų padidėti 6,1 proc., 2026 m. – 4,8 proc., o 2027 m. – 4,4 proc. Palankų poveikį investicijoms, tikėtina, darys ir praeityje didėjęs įmonių pelnas.
Padėtis darbo rinkoje tebėra gana stabili, eliminavus transporto ekonominę veiklą stabilus yra ir bendras dirbančiųjų skaičius. Nedaug keičiasi ir nedarbo lygis, tačiau jis yra didesnis nei prieš prasidedant vangesnės ekonominės raidos laikotarpiui 2022 m. Nedarbas stabilizuojasi daugelyje socialinių grupių, išskyrus jauniausių gyventojų grupę, kur nedarbas toliau pastebimai kyla. Nedarbui esant didesniam nei prieš dvejus metus, ilgėja nedarbo trukmė, pastaruoju metu pagausėjo ir ilgalaikių bedarbių.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7,4 proc. 2025 m. jis turėtų sumažėti iki 7,1 proc., 2026 m. – iki 6,9 proc., o 2027 m. – iki 6,7 proc. Užimtumas šiemet turėtų padidėti 1,8 proc., tačiau numatoma, kad 2025 m. jis smuktels 0,1 proc., o 2026–2027 m. sumažės po 0,3 proc.
Esant didesniam nedarbui, tebesitęsiant teigiamai grynajai tarptautinei migracijai ir tebetvyrant neapibrėžtumui dėl tarptautinės ekonominės raidos perspektyvų, mažiau juntamas spaudimas darbo atlygiui. Tai ypač pastebima privačiajame sektoriuje, kur darbo užmokesčio kilimo tempas jau kelerius metus mažėja.
Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 12,6 proc., 2024 m. padidės 10,3 proc. 2025 m. jo augimas sulėtės iki 8,7 proc., 2026 m. – iki 8,1 proc., o 2027 m. – iki 7,5 proc. Nepaisant prognozuojamo lėtesnio darbo užmokesčio augimo, jis ir toliau bus spartesnis, nei prieš prasidedant pastarųjų kelerių metų sukrėtimams. Darbo sąnaudoms augant daugiau nei visa sukuriama nominalioji pridėtinė vertė, didėja spaudimas kainoms ir blogėja mažiau pažangių įmonių konkurencingumas.
Prognozuojama, kad darbo sąnaudos tebebus tarp svarbiausių bendrąją infliaciją didinančių veiksnių, ją taip pat didinamai veiks pamažu gerėsianti tarptautinė ekonominė aplinka, kilsiančios kai kurių energijos žaliavų kainos, didėsiantys netiesioginiai mokesčiai.
Tai lems, kad vidutinė metinė infliacija, kuri šiemet turėtų sudaryti 0,8 proc., jau kitąmet vėl taps įprasto lygio, būdingo Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Numatoma, kad 2025 m. infliacija sudarys 2,3 proc., o 2026– 2027 m. – po 2,6 proc.
Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje.