Lietuvos ekonomika praėjusius metus baigė dar vienu plėtros ketvirčiu. Pardavimus vėl didino daugelis ekonomikos veiklų – tiek paslaugas teikiančios įmonės, tiek pramonė, tiek prekyba. Ekonomikos augimas neturėtų išsikvėpti ir šiemet, jį skatins didėsiantis vartojimas, gausėsiančios investicijos ir palengva tvirtėsianti užsienio paklausa lietuviškoms prekėms bei paslaugoms.
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Valstybės duomenų agentūros išankstinio įverčio duomenimis, 2024 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 0,9 proc. ir buvo 3,6 proc. didesnė nei prieš metus. Daugiausia prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo pramonės, informacijos ir ryšių, profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo paslaugų veiklos.
Tai lėmė, kad per visus 2024 m. šalies ekonomika padidėjo 2,6 proc.
Po dvejų iššūkių kupinų metų apdirbamoji gamyba vis tvirčiau stojasi ant kojų. Apdirbamosios gamybos pardavimai, be dideliais svyravimais pasižyminčios naftos perdirbimo veiklos, paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo tik 1 proc. mažesni nei iki rusijos karo prieš Ukrainą, o gruodžio mėn. pardavimai buvo bene didžiausi nuo duomenų skelbimo pradžios. Šis apdirbamosios gamybos atsigavimas buvo nulemtas vis didesnį vaidmenį Lietuvos gamyboje vaidinančios inžinerinės pramonės augimo. Senųjų didžiųjų pramonės šakų – medienos ir baldų, chemijos, maisto produktų gamybos – pardavimai tebėra mažesni nei 2022 m. pradžioje arba tik nedaug juos viršija.
Tolesniam pramonės augimui iššūkių tebekels sunkumai pagrindinių prekybos partnerių ekonomikose. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos gerėja, pavyzdžiui, Europos Komisijos (EK) skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis 2024 m. paskutinį ketvirtį buvo geriausias nuo 2022 m. vidurio. Palankesnėms įmonių nuotaikoms didžiausią įtaką darė sumažėjusios pagamintų produktų atsargos ir reikšmingai pagerėję lūkesčiai dėl gamybos apimties augimo artimiausią ketvirtį.
Vis dėlto padėtis pagrindinėse prekybos partnerėse vis dar yra sudėtinga, todėl paklausa lietuviškoms prekėms šiais metais turėtų augti maždaug trečdaliu lėčiau nei buvo įprasta prieš COVID-19 pandemiją. Dar vangesnė ji turėtų būti didžiausioje Lietuvos prekybos partnerėje – euro zonoje. Jos sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Composite Purchasing Managers Index) metų sandūroje nerodė reikšmingesnio atsigavimo. Tai labiausiai sietina su silpna euro zonos gamybos sektoriaus raida. Šio sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas sausio mėn. sudarė 46,8 ir jau bene dvejus metus buvo reikšmingai mažesnis už 50 punktų ribą, kuri skiria augimą nuo nuosmukio. Nedžiugina ir naujų užsakymų tendencijos – jie euro zonoje mažėjo pastaruosius aštuonis mėnesius. Tai nepalankiai veiks ir Lietuvos įmonių, gaminančių tarpinio vartojimo produktus, užsakymus.
Rinkos paslaugų sektorius išlieka vienas pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Remiantis praėjusių metų spalio–lapkričio mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, rinkos paslaugų sektoriaus pardavimai buvo 2,5 proc. didesni nei trečiąjį ketvirtį. Augo daugelio rinkos paslaugų sektoriaus veiklų pardavimai, o ypač sparčiai jie didėjo informacijos ir ryšių, administracinėje ir aptarnavimo veiklose. Su didesniais sunkumais praėjusių metų pabaigoje susidūrė tik transporto ir saugojimo bei nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Jei pastarosios veiklos stabtelėjimą galima vertinti kaip tipinį pasvyravimą, transporto ir saugojimo veiklos sąstingis yra užsitęsęs. Jo pardavimų lygis iš esmės nepasikeitė nuo rusijos karo Ukrainoje pradžios, o 2024 m. įgavo nedidelę mažėjimo tendenciją. Tokią padėtį iš pradžių lėmė poreikis perorientuoti pardavimų rinkas, tačiau vėliau vis didesnį iššūkį kėlė vangi ES ekonomikos raida ir susidaręs gamybos pajėgumų perteklius Vakarų rinkose. Vis dėlto pastebima ženklų, kad padėtis transporto sektoriuje palengva pradeda gerėti. Remiantis EK skelbiamais verslo tendencijų tyrimo duomenimis, pastaraisiais mėnesiais reikšmingai pagerėjo Lietuvos transporto sektoriaus įmonių esamos padėties ir paklausos lygio vertinimas, taip pat lūkesčiai dėl artimiausio ketvirčio pardavimų. Palankesnės įmonių nuotaikos stebimos ir kitose paslaugų veiklose, o bendras paslaugų įmonių pasitikėjimo rodiklis po ilgesnės pertraukos praėjusių metų paskutiniais mėnesiais vėl viršijo ilgalaikį vidurkį.
Auganti namų ūkių perkamoji galia, švelnėjanti pinigų politika ir itin optimistinės namų ūkių nuotaikos didina ir mažmeninės prekybos aktyvumą. 2024 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, padidėjo 3,7 proc. Tai sparčiausia mažmeninės prekybos apyvartos plėtra nuo 2021 m. antrojo pusmečio. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį augo visų pagrindinių prekių grupių apyvartos, o tokiose grupėse kaip informacijos ir ryšių įrangos, laisvalaikio prekių, medicinos ir kosmetikos, automobilių degalų, elektroninės prekybos buvo fiksuoti didžiausi pardavimai nuo duomenų skelbimo pradžios. Tokiai mažmeninės prekybos raidai įtaką daro vis tvirčiau besijaučiantys gyventojai. Pavyzdžiui, EK skelbiamas Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo aukščiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų ir pastebimai lenkė kitų Europos Sąjungos (ES) šalių rodiklius. Iki aukščiausios reikšmės nuo COVID-19 pandemijos pradžios pakilęs ir namų ūkių vertinimas dėl tinkamumo šiuo metu įsigyti didesnių pirkinių, taip pat rodo, kad namų ūkiai vis palankiau žiūri į platesnį piniginių atvėrimą. Kartu pastebėtina ir tai, kad pastarasis vartojimo atsigavimas nėra pagrįstas vien tik optimistiniais lūkesčiais – namų ūkių nuomonė dėl dabartinės finansinės padėties yra geriausia nuo duomenų skelbimo pradžios, o esamo meto tinkamumo taupyti vertinimas taip pat yra labai aukštas.
Statybos sektorius dar vienus plėtros metus baigė nedideliu atokvėpiu. 2024 m. spalio–lapkričio mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, beveik nepakito ir buvo 0,4 proc. mažesnė nei trečiąjį ketvirtį. Vis dėlto bendras 2024 m. rodiklis turėtų būti pozityvus, preliminariais vertinimais statybos darbų apimtis augo beveik 6,0 proc. ir viršijo pastarojo dešimtmečio vidurkį. Pastarųjų mėnesių statybos sektoriaus stabtelėjimui daugiausia įtakos darė nustoję augti inžinerinių statinių statybos darbai. Vis dėlto jų apimtis tebėra labai artima istorinėms aukštumoms ir yra daugiau kaip 50 proc. didesnė nei buvo 2022 m., prieš prasidedant šio statybos segmento atsigavimui. Šio statybos segmento darbų apimtį turėtų ir toliau palaikyti ES paramos fondų lėšų srautai ir valdžios sektoriaus investicijos. Gyvenamosios statybos segmente stipresnio atsigavimo ženklų kol kas nedaug: 2024 m. trečiąjį ketvirtį išduotų leidimų naujai statybai apimtis tebebuvo pastebimai mažesnė nei vidutiniškai buvo 2023 m., o pradėtų statybos projektų lygis tik nedaug jį viršijo. Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje pradėjusios kilti būsto rinkos kainos sudaro prielaidas tikėtis būsto statybos sektoriaus reikšmingesnio pagyvėjimo šiemet. Reikšmingesnį pagyvėjimą šiais metais turėtų fiksuoti ir negyvenamųjų pastatų statybos segmentas – visus praėjusius metus sparčiai didėjusiam išduotam statybos leidimų skaičiui pamažu virstant pradėtais statybos projektais turėtų augti ir šio statybos segmento įmonių darbų apimtis.
Lietuvos ekonomikos plėtra šiais metais turėtų ir toliau stiprėti. Lietuvos bankas numato, kad ekonomika augs 3,1 proc. Tam įtakos turės palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonominė padėtis – sparčiau auganti paklausa Lietuvoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms skatins eksportą. Taip pat augimą palaikys ir vidaus paklausa, stiprėsianti dėl gyventojų galimybių didinti vartojimą. Ekonominį aktyvumą papildomai skatins ir atsigaunančios investicijos, jas palankiai veiks didėjantys ES paramos fondų srautai ir menkstantis anksčiau griežtintos pinigų politikos poveikis. Investicijas tūrėtų skatinti ir kelis pastaruosius metus didėję įmonių pelnai. Nepaisant to, ekonominės plėtros tempai išliks lėtesni nei buvę ankstesnį dešimtmetį. Augimą ribos darbo rinkos apribojimai, sudėtinga demografinė situacija ir ne tokia sparti, kaip buvo anksčiau, pagrindinių prekybos partnerių ekonominė plėtra.