(00:17:09) Cristina: Gerai, todėl jaučiuosi sutrikusi dėl to.
(00:17:14) Ramit: Gerai. Papasakok daugiau.
(00:17:15) Cristina: Gerai. Aš būsiu emocingas, nes tu manęs klausi emocijų. Anksčiau aš to labai bijojau, nes kaip ir Ronis, mano šeima yra imigrantai. Aš esu imigrantas. Taigi mes taip pat atėjome iš visiškai nieko. Ir tada turiu tai išsiaiškinti pačiam. Tėvai manęs nieko nemokė.
(00:17:35) Beveik viską turiu išmokti pats. Taigi tai buvo labai baisus procesas, bet aš didžiuojuosi tuo, kur esame dabar ir kiek nuėjome tiek toli, kiek galėčiau tai padaryti pats. Taigi dabar aš tiesiog sutrikęs ir galbūt šiek tiek praradau, ką man daryti šiuo metu? Nes aš tiesiog jaučiu, kad nežinau, kaip toli galiu tai padaryti pati.
(00:18:00) Ramitas: O kiek laiko jūs abu susituokę?
(00:18:03) Cristina: Mes kartu 10, susituokę keturis.
(00:18:05) Ramitas: Gerai. Viskas gerai. Taigi, kai sakote, kiek galite to pasiekti patys, ar yra potekstė, kad santykiuose finansus susitvarkėte pati?
(00:18:18) Cristina: Taip.
(00:18:19) Ramit: Gerai. Ronai, ar tai tiksliai?
(00:18:22) Ronis: O, tikrai.
(00:18:25) Ramit: Gerai. Tai gana sąžininga. Aš tai vertinu, Cristina. Taigi, kaip jūs abu apibūdintumėte judviejų dinamiką kalbant apie pinigus?
(00:18:40) Ronis: Mažute, tu pirma paimk šitą.
(00:18:43) Cristina: Manau, kad bėgant metams tai buvo tokia sunki tema, apie kurią kalbėti. Visą laiką buvo kova, ir ji pagerėjo, bet pastaruoju metu jaučiuosi taip, kad aš jos vengiu šiek tiek daugiau, todėl mes ne taip kovojame. Aš tai iškeliu, bet jei galėčiau pasakyti, o, jį tai pribloškė arba jis nenori apie tai kalbėti, man tiesiog patinka, gerai, gerai. Apie tai pakalbėsime kitą kartą. Aš tai išsiaiškinsiu. Ir aš jam daugiau neklausinėju.
(00:19:12) Ramit: Tu prisiimi tai pats.
(00:19:13) Cristina: Mm-hmm.